Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

XII/XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė Lietuvos valstybė.

Sostinė - Naugardukas nuo 1240 m. iki 1323 m., vėliau Vilnius nuo 1323 m.. Valstybės pavadinimas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė galutinai nusistovėjo apie XIII a. vidurį. Susidarė Lietuvos kunigaikštystės pagrindu, prie jos prisijungus kelioms kitoms baltų gentinėms žemėms (kunigaikštystėms). Nuo XII a. pabaigos apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – dar ir didžiąją dabartinę Ukrainos dalį. 1386-1569 m. LDK ir Lenkiją valdė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas, o nuo 1569 m. LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką. 1795 m., po ATR III padalinimo, LDK nustojo egzistavusi (didžioji jos dalis tada atiteko Rusijos imperijai).

Matmenys: 56,5x42 cm.